Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Santaros-Šviesos klubas, rugsėjo 2-ąją susirinkęs Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rūmuose į tradicinį kasmetinį rudens forumą, pradėjo jį pokalbiu apie naujuosius Lietuvos politinius judėjimus. Egidijaus Aleksandravičiaus moderuojamoje diskusijoje dalyvavo Antanas Kulakauskas, Andrius Navickas, Darius Kuolys ir Andrius Švarplys.
Tiesos.lt žurnalistė Neringa Lašienė siūlo skaitytojams VDU sociologijos daktaro, Politologijos katedros dėstytojo Andriaus Švarplio pasisakymą.

„Tie-SOS!“ pilietinės akcijos dalyviai gavo sveikatos apsaugos ministro atsakymą į paklausimą, kuriuo prašoma pateikti kopiją Prezidentūrai adresuoto rašto, kuriame, pasak Prezidentūros kanceliarijos, buvo paneigti teiginiai apie sunkią Garliavos mergaitės būklę.

Užuot pateikęs prašomą dokumentą, sveikatos apsaugos ministras atsiuntė puslapį samprotavimų apie asmens duomenų teisinę apsaugą ir duomenų apie asmens sveikatą privatumą.

Atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad ponas ministras stengiasi išvengti nuorodų į tai, kad jo rašte kalbama apie Garliavos mergaitę. Užuot pasisakęs aiškiai ir nedviprasmiškai, ministras vartoja pasakymą „pareiškime minimas nepilnametis asmuo“.  Ar vartodamas tokį aptakų posakį ministras taip pat gina Garliavos mergaitės privatumą, o gal ginasi pats, numatydamas, jog ateityje dėl tokio rašto galės pasakyti „Neprisimenu, apie kokį asmenį čia rašoma“?

Pono ministro atsakymas leidžia daryti išvadą, jog Prezidentūros minimas raštas yra iš tiesų legenda, kitaip tariant, jis neegzistuoja, o Prezidentūra, rašte teigdama, jog Sveikatos apsaugos ministerija „aiškinosi situaciją dėl mergaitės ir paneigė teiginius apie sunkią jos būklę“, paprasčiausiai sakė netiesą.

Darius Kuolys teisme kaltinamas tuo, kad, esą, nesilaikė Susirinkimų įstatymo nuostatos, draudžiančios rengti susirinkimus arčiau kaip 25 metrai iki valdžios įstaigų. Nors teismo posėdyje didžiausias dėmesys buvo skirtas aiškinimuisi, ar 2012 gegužės 3 d. surengtoms pilietinėms „apeigoms“ galioja Susirinkimų įstatymo nuostatos, ar ne, iš tiesų daug svarbiau yra kas kita – kad pats LR Susirinkimų įstatymas pažeidžia žodžio laisvės principus ir Konstitucijos raidę.

Lietuvos sąrašo remiamas 35 metų teisininkas Vaidas Šalaševičius Druskininkų savivaldybės administraciją kaltina pažeidus politinės agitacijos principus Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Mat Druskininkų savivaldybė, vadovaujama mero R. Malinausko, atsisakė išduoti leidimą viešai išorinės reklamos stende paskelbti apmokėtą kandidato į Seimą Vaido Šalaševičiaus politinę reklamą.

Iš vieno pasų poskyrio pasklido gandai, kad Deimantei Kedytei buvo išduotas pasas kitu vardu ir pavarde. Gal netyčia, o gal kažkas kažką supainiojo. Negi tai kam svarbu? Na, bet jei tyčia, tai sprendimas labai gudrus ir teisingas. Dabar jau Garliavos seneliai Kedžiai nebeturės jokios juridinės teisės reikalauti pasimatymų su mergaite, kurios vardas ir pavardė, tarkim,  Aistė Žiobytė. Nebe giminė juk. Ir teisme nebeįrodysi. Va taip tad. Žinosit, kaip vaiką kankinti.

Visų pirma nereikia pulti isterijon ir prisiminti fizikos dėsnį, kad niekas niekur nedingsta ir niekas iš niekur neatsiranda.

Vilniaus apskrities policijai iškėlus administracinę bylą dėl šiemet gegužės 3 d. surengtų pilietinių apeigų, kurių metu buvo mėginta įpūsti drąsos Vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui, taip pat dėl Tarptautinės vaikų gynimo dienos paminėjimo prie Valstybės saugumo departamento bei žodžio laisvės gynimo pilietinėmis vaikštynėmis S. Daukanto aikštėje toliau teisiamas Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys.

Gerbiama Prezidente,

pastaruoju laiku labai garsiai pradėjo braškėti valstybės sistema, ypač teisėsaugos struktūros. Naktimis nuo to braškesio negaliu užmigti. Maloniai prašau Jūsų Eminencijos, gal galėtumėte šiek tiek pritildyti tą triukšmą.

Pagarbiai - Dočys

Žmonės, besidomintys Garliavos mergaitės likimu, su nerimu laukė Rugsėjo pirmosios, nuogąstaudami, ar mergaitė bus atvesta į mokyklą. Prieš mėnesį iš Laimutės Stankūnaitės tinklalapio žiniasklaidoje buvo išplatintas video klipas apie laimingą mamos ir dukrelės vasarą kaime. Kūrinėlis sukėlė daug abejonių, ar jame nufilmuota būtent Garliavos mergaitė, o ne kokia nors dublerė, pasiskolinta iš globos namų. Apie tai prieš mėnesį parašiau rašinėlį „Falsifikatas“ į Alfa.lt, keldamas retorinius klausimus. Permanentinės „Tiesos“ akcijos, vykstančios Daukanto aikštėje, piliečiai ir laisvieji menininkai įkyriai kasdien „bombordavo“ Prezidentūrą, Vidaus reikalų ministeriją ir kitas aukštas institucijas laiškais, prašydami atsakymų, kad būtų paviešinti gegužės 17-osios ofenzyvos Klonio gatvėje organizatoriai bei paneigtos visuomenėje sklandančios kalbos apie prastą mergaitės sveikatos būklę. Prezidentūros kanceliarija atsakė lakonišku mįslingu sakiniu: „Mergaitės sveikatos būklė nėra prasta“. L. Stankūnaitės tinklalapyje po minėto sacharininio video klipo – kapų tyla. O žmogaus tokia jau prigimtis, kai jis negauna tikros informacijos, įsijungia fantazija, ir žinių spraga užpildoma ne pačiais šviesiausiais vaizdiniais ir siužetais, kartais ir sąmokslo teorijomis. Tokia tad trumpa Rugsėjo pirmosios priešistorė, paaitrinusi įsitikinimą, kad tikroji Tiesa nuo visuomenės yra slepiama. Ir kažkodėl labai uoliai.

Publikuojame iškilaus politologo Dočio įžvalgas apie Vidaus reikalų ministro A.Meliano kreipimąsi į STT.