Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

laikmetis.lt

Aną lapkritį, mus vėl atskyrus nuo Eucharistijos, kaimo parapijos kunigo paklausiau: „Kai jau niekas nebeateina, gal Mišių nebeaukoji?“ Jis kiek patylėjo ir atsakė: „Ar aš nebe kunigas? Žinoma, kad aukoju, bet paprastai tik dviese su zakristijonu. Kartais ateina vienas kitas parapijietis – dažniau moteriškės – pasiprašo išpažinties, Komunijos ar pokalbio, ir susitarus, kad ateitų prieš Mišias, dažnai jose ir pasilieka. Tad aukojame trise.

Lietuvos valdantieji pabrėžė, jog švietimas bus šios kadencijos prioritetas. Vis dėlto tokius pažadus Lietuvos mokytojai girdi jau ne vienerius metus.

Apie mūsų švietimo modelių paieškas svečiose šalyse, švietimo problemas ir naujausius pokyčius šioje srityje kalbamės su Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininku, Užupio gimnazijos mokytoju Robertu Ramanausku.

„Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“ (LR Konstitucija, I skyrius, 3 straipsnis).

Lemiamas momentas šiuo atveju – „konstitucinę santvarką“. Ne, nepasakyta, kad į ją kėsintis galima tik iš išorės ar iš apačios.

Ko gero, neverta nė klausti, ar mums būtina žinoti, ką šių laikų nevzorovai pasakoja apie mūsų istoriją kaimyninės šalies gyventojams?

Jūsų dėmesiui siūlome neva dokumentinį filmą „Литовские лесные братья (1944–1956) противостояние с Советской армией и спецслужбами СССР“ („Lietuvos miško brolių (1944–1956) pasipriešinimas sovietų armijai ir SSRS specialiosioms tarnyboms“) – rodomos nuotraukos, laiškai, tarsi dokumentų faksimilės, tiesioginis prieš 80 metų įvykusio Birželio sukilimo liudytojas guviai duoda parodymus apie žudynes pirmosiomis karo dienomis parodymais, spec. fondo pirmininkė vardija skaičius, kiek buvo nužudyta, tiesa, pamiršta nurodyti laiką, atrodo, jog būtent tada…, ir pan. – filmas tiems, kurie dar moka rusiškai ir turi imunitetą sovietinei propagandai, netikėtai atgijusiai šių laikų Lietuvoje.

Dėkojame Linui Karpavičiui, pasidalijusiam šia nuoroda ir pasvarstymais, kodėl mums nevalia užsimiršti.

Plika akimi matosi, kaip vykdomas šio politiko promotinimas. Praktiškai iš esmės nieko neturintis ką politiškai reikšmingo pasakyti politikas transliuojamas visais kanalais. Tai yra vieno klausimo, specialiai visuomenės dėmesį ir moralinę vaizduotę taranuojantis politikas.

„Nėra tobulų vakcinų“, todėl jos neapsaugo nuo užsikrėtimo, viruso platinimo ir prievolės laikytis socialinės distancijos ir nešioti kaukes!

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“

Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu.“

Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis.“ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Pabaiga

Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami turėtumėte gyvenimą per jo vardą. (Jn 20, 19–31).

Kol liberalizmas kalbėjo apie laisvę, demokratiją, žmogaus teises, laisvą rinką, žodžio laisvę ir pan., ir darė tai Šaltojo karo metu Sovietų Sąjungos komunistinio teroro akivaizdoje, tol mes visi buvome liberalūs. Tuomet ir G.Soroso atvira visuomenė turejo didžiulę prasmę. Tačiau kai liberalizmas (tiksliau, liberalizmo vardu) pradėjo kėsintis į tas pačias laisves, kurias ką tik nesenai gynė, ir taip viliojo Rytų Europos tautas, tuomet iškilo abejonės, ar progresyvus pasaulis iš tiesų yra liberalus.

laisvavisuomene.lt

Kovo 25 d., ketvirtadienį, du Europos Parlamento komitetai surengė klausymus, nukreiptus prieš Europos konservatyvias organizacijas. Vienas šio išpuolio taikinių yra Europos teisės ir teisingumo centras (ECLJ). (komentuoja Grégor Puppinck)

Šį puolimą vykdo pasaulinis abortų lobis, Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (IPPF), George’o Soroso Atvirosios visuomenės organizacijos, ir, negana to, finansiškai remia Gateso fondas.

Jūsų dėmesiui siūlome „Nereadaguota“ pokalbį su politologu Vytautu Sinica apie Rusofilijos problema Lietuvos visuomenėje.