Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ndiaye tvirtino, kad Prancūzija yra „struktūriškai rasistinė šalis“, sukeldamas šoką daugeliui prancūzų politikų ir komentatorių, kai Makronas jį išrinko vadovauti šalies švietimo sistemai.

Priimdamas sprendimą, kuris sukrėtė Prancūzijos politinę sistemą, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) naujuoju šalies švietimo ministru pasirinko prieštaringai vertinamą istoriką Pap’ą Ndiaye, nepaisant jo propaguojamų rasistinių pretenzijų baltiesiems ir ilgos karjeros, beveik visiškai paskirtos rasinėms nuoskaudoms.

Ndiaye, Imigracijos istorijos muziejaus direktorius ir ,,JAV socialinės istorijos bei mažumų” „specialistas” padarė daugybę pareiškimų, keliančių susirūpinimą dėl to, kaip jis galėtų pakeisti Prancūzijos švietimo sistemą.

Kaip jau tampa įprasta, į Seimą vėl grįžta bandymai įteisinti vienalytes šeimas. Šįkart tas pats siūlymas pavadintas ne partneryste, o civiline sąjunga. Turinys nuo to nesikeičia, abu žodžiai reiškia tą patį. Seime skaičiuojami numanomi balsai, abi pusės skelbia peticijas, o žiniasklaida nušviečia klausimą nepaprastai šališkai. Ko tikėtis šiemet šiuo klausimu ir kas lems galutinį sprendimą? Apie tai papunkčiui kalbamės su Vytautu Sinica, šįkart kviečiančiu pasirašyti peticiją seimospeticija.lt.

laikmetis.lt

Ketvirtadienį Seimas žengė pirmą žingsnį Lietuvoje įteisinant civilines sąjungas, leidžiančias homoseksualioms poroms įteisinti partnerystei prilygstančius ryšius ir įsivaikinti vaikus.

Laukiant dar dviem balsavimams iš kurių pirmasis turėtų vykti birželio 21 d. Verta atkreipti dėmesį į tuos Seimo narius, kurie pasipriešino valdančiųjų spaudimui palaikyti civilinių sąjungų projektą ir įvardinti asmenis, kurių balsas gali tapti lemtingu, įteisinant tokį įstatymą Lietuvoje.

Tad kuriems Seimo nariams turėtume padėkoti, o kuriuos turėtume paraginti nepamiršti savo pažadų rinkėjams?

Pirmuoju smuiku prieštaraujant vienalytėms sąjungoms kelią atveriantiems sprendimams griežia „valstiečiai“. Šešiolika jų ketvirtadienį balsavo prieš tokio projekto svarstymą. Absoliuti dauguma Regionų ir Darbo partijos frakcijų narių taip pat prieštaravo tokių įstatymų svarstymui.

Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Žinia, šiandien Seimas po pateikimo pritarė Civilinių sąjungų, taigi vienalyčių partnerysčių įteisinimui. Tai tik pirmasis iš trijų balsavimų, bet pritarta 70 parlamentarų balsuojant už, tad rizikos tikrai esama.

Jeigu jums nėra nesvarbu, kaip Lietuvoje bus suvokiama šeima ir kokios šeimos sampratos neišvengiamai bus mokomi vaikai, pats laikas pajudėti šiuo klausimu: parašyti savo apygardos ar rinktos partijos Seimo nariams, pasirašyti peticiją prieš partnerystės įteisinimą ir paraginti tai padaryti savo aplinkos žmones: seimospeticija.lt

Tačiau pradžiai pažiūrėkime į balsavimą ir tai, kas lėmė tokį rezultatą. Lėmė vienareikšmiškai Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Galima išvedžioti kiek tik norisi, tačiau akivaizdu, kad be jų visuotino palaikymo šis projektas neturėtų jokių šansų.

laikmetis.lt

Per Kristaus Dangun Žengimo šventę Bažnyčia mini ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių dieną. Tądien Bažnyčia atkreipia dėmesį į visus, kurie užsiima įvairiais komunikacijos būdais, ar tai būtų darbas žiniasklaidoje, ar šiuo metu itin aktualūs viešieji ryšiai.

Šią dieną ypatingas dėmesys tenka krikščioniškai žiniasklaidai ir jos darbuotojams. Galėtume sakyti, kad Šeštinės yra krikščionių žurnalistų profesinė šventė. Šiemet ji pažymėta išskirtine data, nes Lietuvoje minime auksinį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos jubiliejų. Tai yra puiki proga naujai apmąstyti krikščioniškos žiniasklaidos iššūkius ir uždavinius.

Būtent nuo Kronikos prasidėjo minties ir žodžio laisvės sklaida. Kronikos leidėjai buvo ypatingos drąsos žmonės. Jie nepabūgo milžiniško represinio aparato, siekusio užgniaužti bet kokio laisvo žodžio apraiškas. Nors atrodytų, kad Kronikos tiražai nebuvo dideli, leidiniai buvo spausdinami mašinraščiu ir platinami iš rankų į rankas, bet ji tapo tikru mūsų kovų už laisvę simboliu.

Veidaknygė

Locked N’ Loaded

Gerą vakarą.
Donbaso kryptis:

Šiaurinis flangas
- Charkiv. Toliau vyksta vangus pasistumdymas Ternovo – Rubizhne (orkų iniciatyva) ir Zarichne (ukrainiečių iniciatyva). Ukrainiečių placdarmas prie Zarichne ir toliau lieka trapus, tad perspektyva smūgiui link Vovchansk, kuris galėtu išspręsti orkų Izyum grupuotės klausimą atrodo vis labiau miglota.
- Izyum. Agresorius atnaujino puolimą Slaviansk link, tačiau ir vėl rezultatų nepasiekė. Tuo pačiu toliau tęsia smūgius palei Donec upę su tikslu paremti orkų grupuotę prie Lyman.
- Lyman. Padėtis sudėtinga, orkai įžengė į miestą. Atrodo, kad jie įsitvirtina dalyje miesto, ukrainiečių pajėgos su mūšiais traukiasi. Neatmestina, kad gynėjai paliks miestą ir bandys persikelti į naują gynybos ruožą. Pasirodė vaizdai, kaip ukrainiečiai kasa apkasus pušyne, tokie vaizdai būdingi miškams į pietus nuo Lyman. Tačiau ar tai pastarųjų dienų vaizdelis, ar ne – sunku pasakyti.
- Severodonetsk. Miestas toliau atakuojamas iš šiaurės, rytų ir pietryčių. Tuo pačiu orkai vėl pabandė pulti nuo Nyzhnie į šiaurę. Atakuota Ustynivka gyvenvietė, mūšis tęsiasi. Kol kas bandymai priartėti prie Lysychansk orkams yra nesėkmingi.
- Bakhmut. Tęsiasi sunkūs mūšiai linijoje Nahirne – Lypove – Komyshuvakha:
Nahirne. Agresorius stengiasi susigrąžinti vakar turėtą kelio Bakhmut – Lysychansk kontrolę. Jei jiems tai pavyktų, tikėtina jie dar pabandytų kuo skubiau užimti šiek tiek į šiaurę esančią Berestove gyvenvietę ir taip įsitvirtinti kelio Bakhmut – Lysychansk ir geležinkelio Siversk – Popasna sankryžoje. Kelias yra pastoviai apšaudomas, į vakarinę pusę juda orkų žvalgybinės – diversinės grupės, bet agresoriui savo tikslų pasiekti kol kas nepavyksta. Situacija labai trapi.
Lypove. Tikslas yra ne tik užimti patį miestelį, bet ir perimti čia pat esančios Nyrkove gyvenvietės kontrolę. Joje yra geležinkelio stotis kelyje Siversk – Popasna, o tai logistine prasme būtų svarbu orkams vystant puolimą toliau į šiaurę.
Komyshuvakha. Tęsiasi sunkūs mūšiai, ukrainiečiai stengiasi gintis, tačiau padėtis šiame ruože labai sudėtinga. Pirmiausia todėl, kad Komyshuvakha – Zolote ginantys ukrainiečiai dabar yra pusiau apsupime iš pietų pusės, keliai į šiaurę link Hirske ir Vrubivka kol kas neužimti. Tačiau žvelgiant iš šono ukrainiečių pajėgų atitraukimas nuo Komyshuvakha – Zolote į patogią gynybai liniją Vrubivka – Hirske liniją (vandens kliūtys, didesnės gyvenvietės, priešo nėra flanguose) būtų logiškas. Tuo labiau, kad iš šių gyvenviečių eina automobilių ir geležinkelių keliai į Lysychansk. Taip, Komyshuvakha – Zolote ruožas taip pat patogus gintis (vandens kliūtys, gyvenvietės), tačiau priešas gali jį tiesiog apeiti ir atkirsti smūgiu iš Komyshuvakha link Hirske. Ukrainiečiai tai tikrai žino, geriau viską mato vietoje ir vertina įvairius sprendimo variantus. Matysime kaip bus.

Centras. Agresorius toliau bando apeiti Avdiivka įvirtintą gynybos rajoną iš šiaurės ir pietų, tačiau rezultatų nepasiekė.
- Zaporizhia. Kol kas nematyti prieš kelias dienas prie Vasylivka atvykusiu trijų orkų  BTG veiklos rezultatų, galimai šios pajėgos panaudotos stiprinant gynybą. Tuo pačiu prie Zolota Niva (tarp Velyka Novosoylka ir Vuhledar) agresorius pabandė vykdyti puolamuosius veiksmus, tačiau gerai gavo į straublį ir grįžo iš kur atėjęs. Tęsiasi abipusiai netiesioginės ugnies apšaudymai, dirba orkų aviacija.

Pietų kryptis
Orkai pabandė pulti Mykolaiv (Tavrijs´ke) ir Kryvyi Rih (Mykolayivka) link. Kaip ir galima spėti, tokie veiksmai nebuvo sėkmingi. Panašūs bandymai tėra siekis palaikyti įtampą fronte ir neleisti ukrainiečiams šioje kryptyje pasijusti per daug laisvai. Dabartinėmis sąlygomis agresoriaus padėtis aplink Chersoną yra sudėtinga (pirmiausia dėl logistinių klausimų) ir artimiausiu metu orkams nėra galimybių čia pasiekti operacinių tikslų. Pavyzdžiui, grįžti į Mykolaiv apylinkes su tikslu iš ten artilerijos ugnimi pasiekti Odesą arba pratęsti platesnio mąsto puolimo operaciją link Kryvyi Rih.

Žemėlapis bendram vaizdui susidaryti:
https://soar.earth/maps/12607…

Minėta, kad gegužės 21 dieną Vilniuje, viešbutyje Best Western Hotel, įvyko partijos Nacionalinis susivienijimas suvažiavimas. Jis priėmė rezoliucijas dėl nepaprastosios padėties ir priemonių nacionalinės gynybos stiprinimui, o taip pat viešą laišką dėl Lietuvoje vykdomos, Kremliaus terminais, „denacifikacijos“, ir būtinybės stabdyti šį reiškinį.

„Įvesdamas nepaprastąją padėtį Seimas suteikė nemotyvuotus įgaliojimus policijos pareigūnams be teismo sprendimo sustabdyti bet kurios žiniasklaidos priemonės veiklą vien dėl galimo kurstymo diskriminuoti asmenis įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu. Naudodamasi nepaprastąją padėtimi Vyriausybė savo nuožiūra ėmė neribotai naudoti valstybės rezervą, kurį be adekvačios kontrolės ėmė švaistyti ne žlungančiam šalies smulkiajam verslui palaikyti ar žmonių socialinėms reikmėms tenkinti, o įvairioms ideologinėms programoms, tyrimams ir juos vykdančioms parazitinėms institucijoms bei įstaigoms finansuoti.

70 prieš 55.
Toks šios dienos rezultatas. Valdančiajai koalicijai pavyko prastumti į Seimą Civilinės sąjungos įstatymo prjektą.

Kam vardinti kas buvo už, kas buvo prieš? Pateiksiu nuorodą ir patys pasitikrinsite. Bet dabar apie dvylika judošių, kurie apaštalus vaidina, bet juodvarniais laksto.

Taigi, be išverstaskūrių 12 Seimo narių, kurie išdidžiai save vadina “opozicija”, eilinį kartą bandymas būtų patyręs fiasko.

Bet vadinamojį “opozicija” lemiamu momentu valdančiajai koalicijai suteikia pagalbą. Šiaip dėl akių tai jie dažnai burnoja ir kritikuoja valdančiają daugumą, bet kai reikia parodyti stuburą tai tie “apaštalai” praranda visą drąsą ir balsuoja taip kaip reikia. Kam čia pyktis su valdžia, gal kokį kaulą retkarčiais numes, dukrą ar sūnų įdarbins šiltoje vietoje.

laikmetis.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Seime prasidėjusią diskusiją dėl bendrai gyvenančiųjų asmenų teisių ir pažymi, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo pastabas.

„Prezidentas sveikina Seime prasidėjusią diskusiją siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises“, – BNS informavo Prezidentūra.

Anot jos, G. Nausėda pažymi, kad registruoti „iš esmės du skirtingi problemos sprendimo variantai“, todėl laukia pozicijų derinimo etapas.

„Prezidentas labiausiai norėtų, kad jis vyktų išlaikant pagarbą vienas kitam. Įstatymo detales komentuoti šiandien anksti, nes neaišku, koks bus jo galutinis variantas“, – teigiama komentare.

„Prezidentui svarbu pažymėti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo anksčiau išsakytas pastabas ir pasiūlymus ir parengė projektą, kuriuo vienos lyties asmenų sąjungų teisinė apsauga reglamentuojama nepažeidžiant Konstitucijos 38 straipsnio“, – pabrėžė Prezidentūra.

laikmetis.lt

Seimo narys V. Mitalas paskelbė „Delfi“ tekstą „Kuo Seimo nariams trukdo monogamija“, kuriame sunkiai slepiamas susierzinimas dėl grupės Seimo narių pateikto pasiūlymo Civiliniame kodekse įtvirtinti teisės į artimą ryšį sąvoką. Seimo narys bando ieškoti krislo kolegų pateiktame projekte, tuo pačiu nepastebėdamas rasto savajame. Ir tai suprantama.

Teisės į artimą ryšį projektas apnuogina tikruosius Civilinės sąjungos projekto rengėjų tikslus – pakeisti Lietuvos teisinėje sistemoje priimtą šeimos sampratą, o Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos teisinius santykius gali sukurti tik vyras ir moteris paversti teisiškai nereikšminga. Jau pats straipsnio pavadinimas rodo, kad Seimo nariui kliūva, jog teisė į artimo ryšio pripažinimą nesiejama su monogamija.

Kodėl Seimo nariui tai rūpi? Rūpi todėl, kad visas partnerystės arba civilinės sąjungos naratyvas grindžiamas tuo, kad neva nėra kito būdo apsaugoti asmenis siejančius ryšius, kaip tik juos padaryti tapačius santuokai viskuo išskyrus vyro ir moters lyčių tarpusavio papildomumo reikalavimą bei keletą kitų nereikšmingų skirtumų.

Seimo nario su kolegomis pateiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas nėra joks kompromisais ar „konservatyvus variantas“ kaip, kad bandoma įtikinti kolegas Seimo narius ir Lietuvos visuomenę. Projektas yra tiesiog teisinė santuokos kopiją, į kurį iš Civilinio kodekso 3 knygos II dalies, kurioje reglamentuojama santuoka, perkeltos esminės nuostatos, apibrėžiančios iš santuokos kylančių teisų ir pareigų turinį. Taip pat ir monogamijos reikalavimas.