Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Birželio 14-ąją minime pirmuosius masinius trėmimus, sukrėtusius Lietuvą 1941 m. birželio 14–18 dienomis. Tačiau Vidmanto Valiušaičio teigimu, trėmimąi vykę iki pat karo pradžios: 1941 m. birželio sukilėliai Naujojoje Vilnioje suspėjo atkabinti 40 vagonų birželio 23-ąją, deja, pirmųjų 8 ar 10 vagonų su Vilniaus LAF štabo nariais, sulaikyti nepavykę – Gorkyje jie buvo nuteisti pagal sovietų Rusijos įstatymus ir tų pačių metų gruodžio 17 d. sušaudyti.

Kviečiame į virtualią parodą po Lietuvos ypatingojo archyvo (Lithuanian Special Archives) albumą „Lietuvos laisvės lyga“ (ČIA), papildytą 119 naujomis nuotraukomis.

Birželio 15 d.. šeštadienį, kviečiame į Adelės Dirsytės – mokytojos ateitininkės, tremtinės, tikėjimo kankinės, į daugelį pasaulio kalbų išverstos Sibiro tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorės – 110-ųjų gimimo metinių paminėjimą Kėdainių raj., Šėtoje.

Jūsų dėmesiui siūlome Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkės Elzbietos Žibutės Bagdonienės kalbą, pasakytą Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

1941 metai. Gražus birželio vakaras. Švelnus vėjelis siūbuoja praviro lango užuolaidas. Kvepia žydintys jazminai ir pakalnutės. Grubus beldimas į duris. Taip prasidėjo mūsų tautos naikinimas.

1949 metų pavasarį ir mūsų aštuonių asmenų šeima atsidūrėme Sibiro platybių Irkutsko srityje, Alzamajaus rajono Vėsiolos gyvenvietėje.

Prabėgus daugeliui metų po tremties vis kildavo noras aplankyti savo vaikystės ir paauglystės vietas, tačiau tai atostogų nėra, tai lėšų stoka, ar su sveikata problemos. Ir štai ankstyvą 2012 m. pavasarį atėjo dukra Aurelija ir sako: „Mama, važiuojame dabar, nes kažin ar kada beišsiruošime.“

„Einu patsai vienas“. Filmų apie V. Mykolaitį-Putiną yra sukurta nemažai. Bet dauguma iš jų atsitiktiniai, mėgėjiški, proginiai. Pats giliausias, profesionaliausias ir, neabejotinai, pats prasmingiausias filmas buvo sukurtas tautos dvasinio pakilimo metu. Ten buvo sutelkti aukščiausios kategorijos meistrai. Čia turimas galvoje N. Baužytės (scenarijus), D. Adomonytės (režisierė), H. Kurausko ir P. Venslovo (skaitovai) filmas „Einu patsai vienas pramintu taku“. Jis buvo tiesiog kongenialus poetui, sąžiningai įsiskverbė į poeto kūrybos turinį ir jautriai į jį atsiliepė. Prasmingas ten kiekvienas gyvenimo faktas, kiekvienas žodis ir kiekvienas įvaizdis. Jame yra duodami atsakymai į daugybę tų klausimų, kurie kyla ne tik skaitant Putino kūrybą, bet ir studijuojant šios asmenybės gyvenimo dramas ir įtampas.  Šis darbas pagrįstai įrašytas į LRT aukso fondą. Ypač tas įspūdis stiprus šiandien, iš nemažos laiko perspektyvos, kai dvasinis gyvenimas yra gerokai smuktelėjęs žemyn.

Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo apmokestins savo miško nekertančius savininkus. Mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurias galima būtų gauti iš medienos.

Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras. Aplinkos ministerijos valdininkai ginasi, kad jie tik įgyvendina Vyriausybės programą. Melas! Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau kuriant Vyriausybės programą.

Teisė turi saugoti demokratinį principą ir konstitucinį principą. Pirmas yra apsauga nuo biurokratinio (elitistinio) valdymo prievartos – negali keli žmonės valstybės vardu primesti savo sampratos visiems arba taip interpretuoti įstatymus, kad ta interpretacija būtų akivaizdžiai priešinga daugumos nuostatoms. Demokratinis principas yra daugumos valdymas. Antro tikslas yra dvejopas: nustatyti bendrus gėrius ir ginti individo privatumą nuo valstybės prievartos tol, kol jis nepažeidžia kitų asmenų teisių. Konstitucinės pilietinės teisės daugiau gina individą. Teisė turi saugoti bendrą gėrį ir tuo pačiu toleruoti individo autonomiją. Bendras gėris pareina iš tautos kultūros ir vertybių (suverenumas, politinis savęs valdymas, kalba, religija, šeima, socialinė gerovė). Konstitucinės individo teisės pareina iš besąlygiško asmens orumo ir autonomijos (prigimtinės teisės). Teisė turi saugoti tiek bendrą gėrį, tiek individo autonomiją.

Regime sparčiai kultūriškai ir juridiškai naikinamą vyro ir moters lyčių skirties nuovoką – greit vyriška ir moteriška chromosomos jau bus paskelbtos „politiškai nekorektiškomis“, kaip įvardijimai tėvas ir motina, primenantys „atgyvenusią“ gamtiškąją naujos gyvybės atsiradimo plotmę, kuri pritraukia ir religinį sakramentalumą. „Pažangieji“ mąsto paprastai – ištrynus iš kalbos bei sąmonės tėvą ir motiną, netenka prasmės ir Dievo Įsakymai, „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Vaikai vis labiau imami suvokti kaip galimį įsivaikinti ar technologiškai – genetiškai bei surogatiškai – pasigaminti malonūs „žaisliukai“. Pažanga ir pažangumas reiškia žmogaus galutinį „išsilaisvinimą“ iš savo gamtiškos lytinės apibrėžties, o sykiu ir nusikratymą atsakomybės, kurią ta apibrėžtis neišvengiamai primeta vyrui ir moteriai susijungiant šeimoje ir pradedant naują gyvybę. Kyla klausimas, kodėl šių laikų pasaulyje taip stengiamasi įvairiais būdais naikinti prigimtinės šeimos ir lytiškumo supratimą, keičiant jį įvairiais kultūrinių lytiškumo konstruktų pavidalais ir juridiškai juos įteisinant?  Į šį paprastą klausimą nėra lengva atsakyti, tad ir mes tik pabandysime pasvarstyti kelias galimas atsakymų plotmes, kurios pratęs ankstesniame straipsnyje LGBT+ – naujasis pažangusis pasaulinis proletariatas? (žr. ČIA)  išsakytas mintis. Tos plotmės susijusios su perdėm dinamišku mūsų gyvenamojo pasaulio ir jo varomosios galios – kapitalizmo sistemos būviu.

... Akivaizdu: Lietuvoje prasideda šliaužianti moralinė-dvasinė okupacija. Tradicinė pasaulėžiūra ir tradicinė moralė viešai, taip pat teisiniuose sprendimuose jau traktuojami kaip asociali elgsena ir deviacija.

Tie, kas viešumoje išdrįsta tą pasaulėžiūrą, jos nuostatas įgarsinti, priminti, jau yra traktuojami, kaip netinkamai besielgiantys ir baustini asmenys. Tik laiko klausimas, kada Lietuvoje bus pereita prie griežtesnių sankcijų, sistemingo bauginimo.

Pasaulėžiūros GESTAPO beldžiasi į Lietuvą.

Mielieji, turėtume kažkaip tam doroviniam marazmui priešintis, reaguoti.

Kviečiame savo parašu paremti šiuo metu Estijoje ir Lietuvoje vykstančią kampaniją prieš miškų ir želdinių kirtimus paukščių perėjimo laikotarpiu.
Peticiją

rasite ČIA.